- sandoringas
- sandorìngas, -a adj. (1) K, NdŽ, Rtr, sándoringas (1) BŽ529; L
1. H, H169, Q149, KII309,313 taikingas, taikus: Nevierni, nesandoringi, nemielaširdingi CII593. Nesandoringas, vaidininkas Q636. Visi yra bepročiai, nevierni, statūs, nesandoringi ir nemielaširdingi Ns1838,3. Sandorìnga širdis KI469. Tariasi dėl Amerikos Valstybių sandoringo sugyvenimo prš. Medus bitis sandoringoms padarė Rdž.
sandorìngai adv. K; L: Gyven sandoroje; gyven sandorìngai KI360.2. CI532, Lex28, BŽ529 sutinkantis pažiūromis, vieningas.
Dictionary of the Lithuanian Language.
